18 ha ežeras, esantis apie 4 km į Rytus nuo Užpalių ir priklausantis Alaušo ežero baseinui (išteka Alksnaitė – Alaušo intakas). Seklus, užaugantis, lėkštakrantis. Jo ilgis 0,7 km, vidutinis plotis 0,4 km, kranto linijos ilgis 2,2 km; vakariniame krante yra Daugilio kaimas.
Buvusio Užpalių valsčiaus teritorijoje telkšantis Alksno ežeras tyvuliuoja už 4 km į rytus nuo Užpalių miestelio tarp Dagilės ir Ubagų kaimų. Lengva rasti. Jei važiuojate nuo Alaušos Užpalių kryptimi, ties Liepkalniu, sukite į kairę. Iš ežero išteka Alksnaitė, įtekanti į Alaušą. Ežeras seklus, užaugantis, lėkštais krantais. Pagaunamos visos žuvys, dažniausiai aptinkamos Utenos krašte: lydekos, ešeriai, kuojos, plakiai, lynai, sidabriniai karosai. Utenos rajone yra ir kitas 32 ha Alksno ežeras, telkšantis Utenos ir Molėtų raj. Sandūroje, prie Molėtų-Kuktiškių kelio, vakarinėje pakrantėje yra Paalksnės kaimas. Rininės kilmės ežeras ištįsęs iš Vakarų į Rytus, jo ilgis siekia 1,7 km, vidutinis plotis 0,2 km, kranto linijos ilgis 4,2 km. Pakrantės miškingos, tačiau užpelkėjusios. Jungiasi su Dumblio ežeru, o pastarasis – su Aisetu (Aisetos baseinas).
Vasarą čia galima smagiai pameškerioti ešerių, lydekų, kuojų, raudžių. Žieminė žūklė žvejų dėžes papildo taip pat gausiai. Vietiniai žvejai pradėjo skųstis, kad lydekų žūklė skrituliais nebe tokia rezultatyvi kaip anksčiau ir labai jau trumpa. Leidžiama gaudyti gyva žuvele tik iki Naujųjų metų.
Žvejo patarimai:
„Pradėjau gilintis į „nekibimo” problemą ir radau patarimų, kaip privilioti lydekas prie pastatytų skritulių.
Reikia šalia išgręžti dvi tris eketes ir įmesti nestipriai suspausto vasarinio kuojinio (dar geriau karšinio) jauko. Išbandžiau, žuvims patiko, jau po keliolikos minučių čia susirinko smulkmė, kuri būtinai turi sudominti šalia esančias lydekas. Kai plėšrūnė prisiartina, visos kuojytės išsilaksto, lieka tik viena vienintelė, pririšta prie trišakio. Pastebėjau, kad ji pradeda blaškytis taip, kad nestipriai pastatytas skritulys virsta. Belieka lukterėti, kol lydeka auką patikimai pastvers. Tačiau kai kurie žvejai ir vasarą, ir žiemą naudoja tuos pačius skritulius, tik stiebelį ištraukia. Vasariniai skrituliai kliuvinėja už ledokšnių, sniego nelygumų, yra per sunkūs, todėl lydeka, pajutusi pasipriešinimą, masalinę žuvelę išspjauna. Mano žieminiai skrituliai ypatingi: naudojamo modelio pjūvis – siauro ovalo formos, paprasčiau šnekant, išgaubtas iš abiejų pusių. Toks skritulys lengvai raičiojasi ledu ir nuo jo labai lengvai nusivynioja valas. Naudojamas minkštas monofilamentinis valas, pavadėlis ir trišakis. Aukščiau suktuko tik 1 gramo svarelis, kuris nevaržo masalinės žuvelės judesių. Jei nekimba, skritulį po pusvalandžio pernešu į naują vietą. Taip keliaujant po visą vandens telkinį kibimų būna daugiau.“