Avižienių dvaras

Dvaras Leliūnų seniūnijoje, valdytas Pomarnackių, čia turėjusių 139 dešimtines žemės. Dvaro savininkas – Tadeušas Pomarnackas gyveno savo didesniame dvare Alantoje, o Avižienius tvarkė Jeronimas Kareiva. Čia atvažiavęs ponas vaišindavosi degtine, lošdavo kortomis. Tai buvusi jo vasarvietė. Dvarą supo liepų alėja. Už alėjos buvo didelis sodas. Palociai buvo su mansardomis, papuoštom žvėrių galvų iškamšomis. 1774 m. buvo 17 kiemų. 1833 m. Avižieniai buvo vadinti palivarku – gyveno 18 žmonių, daugelis lietuviai. 1869 m. Utenos parapijos Avižienių dvaras pavadintas miza, 1881 m. vadinamas palivarku. 1897 m. Avižieniai jau vadinami dvaru. 1897 m. čia įregistruotos 6 šeimos (24 gyventojai). Jo žemėje išliko gražūs vietovardžiai: Žiūrakalnis, Degsnelė, Padegsnės, Pamindrynė, Pajuodaraistis, Meškaraisčiai, Grytalaukė. Dvaro valdytoju XIX a. vid. yra buvęs tautosakos rinkėjas Kazimieras Maigys (Moigis), susirašinėjęs su S. Daukantu (yra išlikę jų laiškai). Vėliau dvarą valdė nuomininkas Randomanskis, persikėlęs į Vaikutėnų dvarą. XIX a. pab. Avižienių dvarą už 18 tūkst. aukso rublių nupirko iš Noliškio atsikėlę broliai Juozapas ir Liudvikas Žilėnai. Vartuose buvo 4–5 m. aukščio skardinis žirgas, panašus į Vytį, tarp stulpų bromuose buvo herbas. Dvare buvo 4 kūdros (viena akmenimis grįsta). Tarpukario metais vazaunėje ir bravore avižieniškiai rengė vaidinimus. 1928 m. buvo pastatytas Kazio Rinkevičiaus darbo ornamentuotas kryžius. Iki šiol išlikęs akmeninis tvartas, bravoras, kumetynas, altana, oficinos, dvi klėtys, ledainė, alėjos fragmentai, kūdros.