Dvaras, esantis kairėje plento Utena – Zarasai pusėje, Sudeikių seniūnijoje. Jam priklausė 63 valakai žemės, 7 ežerai, 2 palivarkai, 7 kaimai. Nuo XIX a. vidurio tebėra išlikęs mūrinis gyvenamasis pastatas. Degsnėnus 1889 m. kartu su Jotaučių dvaru bei Kastulyne turėjo trys dvarininko kataliko Povilo Kozielos sūnūs: Steponas, Tomas ir Adomas. Jie turėjo 778 dešimtines dirbamos, 81 nedirbamos žemės, 380 dešimtines miško (iš viso 1244 dešimtinių). Degsnio dvarą valdė Steponas, Jotaučių dvarą – Adomas, o Tomas – Kastulynę. Turėjo 4 karčemas: Kirkliuose, Degučiuose, Rukliuose ir Sudeikiuose, o dvare – bravorą. Iš Deksnio dvaro buvęs išskirtas Taukelių dvarelis (čia buvusioj koplyčioj ir buvo laidojami Kozielos). 1882 m. vasarą Degsnių dvare subruzdo valstiečiai – atsisakė į dvarą eiti lažo, mojuodami kastuvais numušė atvykusiam pristavui antpečius. Valstiečiai pasipriešino dėl servitutų – teisės į ganyklas. Buvo pasitelkta caro kariuomenė ir valstiečiai nubausti. Degsnio ir Jotaučių dvarų savininkai 2 valakus žemės Sudeikiuose paskyrė bažnyčiai. Kozielų giminė buvo palaidota bažnyčios šventoriuje (yra išlikę paminklai). Prieš pastatant Sudeikių bažnyčią jie melsdavosi Taukelių akmeninėje koplyčioje, kur buvęs altorėlis. Sakoma, kad Poklevskiai čia gyvenę nuo Ivano Rūsčiojo laikų, tik vėliau priėmę katalikybę. Tomas Koziela buvęs apsišvietęs, nevedęs, turėjęs Kastulynėje daug senų knygų. Degsnio dvare irgi buvę spintos pilnos knygų. Turėjo paveikslų, kuriuose buvo vaizduojami Lietuvos kunigaikščiai. Liudvisei (Bagdonaitei) Utenoje, prie Viešos upės, pastatė namą, kur vėliau buvo progimnazija. Degsnio dvaro laukuose yra 3 piliakalnėliai, turbūt likę nuo kovų su Livonija. 1872 m. Kozielos užgrobė Novynos viensėdi prie Toleikių k. Ūkininkai išvijo naują šeimininką, bet ponai pasikvietė žandarus. Steponas Koziela dar ilgokai čia gyveno, paskui išvyko į Lenkiją. 1923 m. dvare buvo 5 ūkiai, 80 gyventojų.