Jotaučių dvaras
Dvaras kairėje Utenos-Zarasų plento pusėje už Vaikutėnų kaimo. XVII–XIX a. valdytas Kozielų-Poklevskių kartu su Degsniu, Kastulyne (1240 dešimtinių žemės). Priklausė Utenos valsčiui, (dabar Utenos seniūnija). Vien Jotaučių dvare buvo 550 ha žemės. 1853 m. palivarke buvo 9 gyventojai, 3 iš jų – samdiniai. 1869 m. – Mataušas Sokieškis su kumečiais, tarnais. 1897 m. dvaras dar priklausė Tamošiui Kozielai (Kozello), o valdytojas buvo Ad. Šeduikis. Dvare buvo arti 70 žmonių. 1897 m. buvo 11 šeimų (56 gyventojai). Dvare būdavo bent 4 kumečiai, daug tarnų, padienių (po 10 kapeikų su valgiu). 1914 m. kare, pasitraukdamas į Rusiją, ponas įsakė suvolioti javus, išparduoti gyvulius. Dvarą valdė ūkvedys, karo laiku tvartai buvo paversti arklių ligonine. Gyveno vokiečiai, jiems dirbo žmonės. 1919 m. dvare buvo bolševikų komitetas. 1920 m. Koziela sugrįžo, jam buvo palikta 80 ha žemės, kitą paskirta savanoriams – Aismantui, Jovaišai, Labeikiui. 1940 m. ponui paliko 9 ha, jis apsigyveno kumetyne, o žemę išdalijo 5 naujakuriams. 1941 m. užėjus vokiečiams vėl žemė grąžinta ponui. 1947 m. Koziela išvyko į Lenkiją.
Dvaro sodyboje išliko raudonplyčiai rūmai (juose kultūros namai, parduotuvė), tvartai, kumetynas.
