Pakalnių piliakalnis
Pakalnių piliakalnis su gyvenviete (arba Švedų baterija) – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pakalnių, Leliūnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Pakalniai–Leliūnai pavažiavus 800 m, yra dešinėje rytuose, pietvakarinėje Vidinksto ežero pakrantėje.
Piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje, Vidinksto ežero pietvakariniame krante. Aikštelė 48×41 m dydžio. Šlaitai statūs, 25 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, 1918 m. kaimo jaunuoliai ant piliakalnio viršūnės buvo užtempę ąžuolinį 18 metrų aukščio kryžių su įrašu „Dieve, gink Lietuvą“ (nugriautas 1963 m., atstatytas 1989 m., nugriuvo 1998 m., antrą kartą atstatytas 1999 m.), yra 4 partizanų kapai. Aikštelė ir rytinis šlaitas dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs medžiais, kelios eglės auga ir aikštelės pakraščiuose.
1836 m. kasinėjimų metu buvo rasta trikampė geležis su įrašais, smulkiomis monetomis, žalvariniais žąslais.
1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
1989 m. Gintautas Zabiela aikštelės centrinėje dalyje, atstatomo kryžiaus vietoje ištyrė 16 m² dydžio plotą, aptiko iki 35 cm storio kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu, brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų.
1991 m. piliakalnio pietinėje ir rytinėje papėdėse platinamo kelio vietoje Lietuvos istorijos institutas (vad. G. Zabiela) iškasė 20 šurfų (bendras plotas 15 m²), po 30–105 cm storio nuo šlaitų užslinkusiais sluoksniais rado papėdės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį. Pietinės piliakalnio papėdėje gyvenvietė užima apie 250×30 m dydžio plotą, esantį aukštumėlėje tarp piliakalnio ir šlapių pievų. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – II tūkstantmečio pradžia. Paminklo teritorijos plotas 10 ha.
