Vosgėlių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Vosgėlių Leliūnų seniūnijoje. Pasiekiamas iš plento Utena – Pakalniai, slėnyje kairėje prasidėjus kolektyviniams sodams pasukus keliu į kairę pietuosna, laikantis kairės pavažiavus 300 m, ant kalnelio pavažiavus į dešinę vakarų kryptimi iki vandentiekio bokšto – yra 50 m nuo jo į dešinę šiaurėn, už kolektyvinių sodų šiaurinės ribos.
Piliakalnis įrengtas nedidelėje kalvoje, Utenaitės dešiniajame krante, jos vingyje. Aikštelė 12 m ilgio, 13 m pločio. Šlaitai statūs, 10 m aukščio.
Piliakalnio didžioji dalis iš šiaurės, vakarų ir rytų pusių (rytuose – tik šlaitas) nuplauta Utenaitės, į šiaurės pusę išlikęs tik žemėjantis 35 m pločio ožnugaris – piliakalnio kalvos pagrindo dalelė. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, prakirstu pomiškiu.
Pietinėje papėdėje, 0,4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Paminklo teritorijos plotas 0,7 ha.
Padavimai apie Vosgėlių piliakalnį
1. Sako, Vosgėlių piliakalnyje yra apipilta bažnyčia. Ją senovėje apipylę milžinai. Ant piliakalnio anksčiau buvo skylė. Kartą piemenys, ganydami ant piliakalnio, išvijo iš botagų virveles, surišo į vieną ir įleido į skylę perrištą per pusiaują piemenį. Kai jį ištraukė, tai tas išsinešė daug pinigų. Vėl kažkada mėginę piemenys įleist kitą, bet tą be galvos ištraukę.
2. Toje vietoje, kur dabar Vosgėlių piliakalnis, seniau buvusi bažnyčia. Ji labai nepatikusi velniui. Velnias norėjęs ją užpilti. Beimdamas žemes, jis net greta ežerėlį iškasęs. Velnias apipylęs bažnyčią, bet niekaip negalėjęs durų paslėpti. Tada jis paėmęs didelį akmenį ir manęs duris užversti. Bet gaidys sugiedojęs, akmuo iškritęs ir įlindęs į kalno šlaitą.